palūkėti

palūkėti
palūkė́ti intr. truputį palaukti: Palūkė́k, tuojau visi eisim Erž. Gausi palūkė́ti vežti dobilams, kol aš šieną susivešiu Šts. Gyvenimas nepalūkės – atsiliksi, nepavysi KrvP(Vlk). Darbas tavęs nelaukia, vaikai namo nešaukia, gali palūkėti KrvP(Zp, Nmn). Reik ma[n] pastovėti, o ir palūkėti nulekiant narūnužėlio, nustojant vandenėlio JD721. Voveraite, netekėk, gerų metų palūkėk LTR(Aln). Palūkỹ, mergele, palūkỹ dienelę, pagirdysi man, mergele, ristąjį žirgelį Ad. Palū́k tu, neskubink tep Str. Palūktè, atnešiu tuoj Švnč. Ir priesakė jiems … žadėtų dovanų palūkėti Mž302. Tą dešimtį metų palūkėtų DP500. | refl. J, N: Įvairi kiti vyskupystės reikalai privertė jį biškį dar palūkėties M.Valanč. Šis paprašė, kad biškį pasilūkėtų BM388. Pasilūkėk vakaro (sako šuo vilkui) S.Dauk. \ lūkėti; išlūkėti; palūkėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • palūkėti — vksm. Ji̇̀s manę̃s palūkėjo prie sleñksčio …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • patrūnėti — 1. I, NdŽ, Krkl žr. patrūnyti: Jau trobos pamatai patrūnėjo Kv. Patrūnėjęs [dalgio] kočiukas, i nulaužiau DūnŽ. Tas šniūras jau suvisu patrūnėjęs, ilgai nebtūrėsias Užv. ║ intr. kiek įgesti: Lašiniai pakraščiais šiek tiek patrūnėję Kv. 2. refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Ablaut — (auch Apophonie) wird ein Wechsel des Vokals innerhalb etymologisch zusammengehöriger Wörter oder Wortteile genannt. Im Fall der indogermanischen Sprachen lässt sich der Ablaut durch die Akzentverhältnisse im Urindogermanischen erklären. Der… …   Deutsch Wikipedia

  • išbimbinti — išbim̃binti 1. intr. nerangiai išeiti: Negalėjo palūkėti, išbim̃bino neėdęs Vdk. 2. tr. godžiai išsrėbti, išvalgyti: Išbim̃bino visą puodą buizos Rdm. bimbinti; apibimbinti; atbimbinti; įbimbinti; išbimbinti; nubimbinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išlūkėti — intr. pralaukti kiek laiko: Kad tiek išlūkėjot, palaukit dar, kol iškeps duona Šts. lūkėti; išlūkėti; palūkėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kol — 1 kõl conj. 1. laiko aplinkybės junginiuose: Tokios vietos aš kõl kriaučius neužėjau Alk. Kol gyvas dar tai negirdėjau KBI34. Kol gyvas minės mane ST297. Reik ant svieto vargti kol gyvam S.Dauk. Nešiu jį kol numirštąs brš. | Šaudęs kol šaudęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lūkėti — lūkėti, lū̃ki (lūki K, ėja), ėjo Tvr 1. intr., tr. laukti: Kadai aš tavę lūku: man ir akys išsmilko beveizdint, ir gerklė išdžiūvo betylint J. Aš parašysiu tiems, kurie manęs taip lūki rš. Ko čia lūkėt, turi – ir duok Mlt. Jei skolos laiku… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • metas — 1 mẽtas sm. (2) 1. SD34, K gyvenamasis laikas, apibrėžtas, tam tikras jo momentas: Kur vakar buvai šiuo metu? J.Jabl. Dienos metù parvažiavo Kal. Nakties metù kelsies Lnkv. Ryto metą atrado jį nebgyvą M.Valanč. Užtek saulelė vėlu metu NS1218.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusrevėti — nusrevėti, nùsrevi, ėjo žr. nusravėti 2: Ar man sreviai nusrevėti, ar maurelių palūkėti (d.) Vlk. srevėti; nusrevėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nustrevėti — nustrevėti, nùstrevi, ėjo žr. nusravėti: 1. Kad kraują būt kas ažužadėjęs, gal ir nebūtų miręs – nustrėvėjo nustrėvėjo Trgn. 2. Ar man streviai nustrevėti, ar maurelių palūkėti? TDrIV110(Vlk). strevėti; nustrevėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”